Lietuvos turizmo įmonių katalogas

Lankytinos vietos > Marijampolės rajonas

marijampole

marijampole_herbas.jpg (4257 bytes)

Marijampolės pažintinio turizmo objektai

Marijampolės savivaldybės administracija
J. Basanavičiaus a. 1, LT-68307 Marijampolė
Tel. (8 343) 90094, faks. (8 343) 90014
turizmas@marijampole.lt, www.marijampole.lt

MARIJAMPOLĖS MIESTAS
Senąją vietos gyventojų kultūrą menantys archeologiniai radiniai, rasti miesto teritorijoje esančiuose Meškučių, Kumelionių piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse, liudija, kad šiame krašte jau I a. pr. Kr. gyveno žmonės. XIII a. daug pilių sudeginta, didelė dalis žmonių išžudyta, likusieji apleido Sūduvą.
Daug metų buvo laikoma, kad Marijampolės miestas galėjo išaugti iš Pašešupio kaimo, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1667 m. Istorikų daroma ir kita prielaida, kad miesto pirmtakas galėjęs būti Senos Būdos (Stara Buda) kaimas, paminėtas šaltiniuose gerą pusšimtį metų vėliau. 1758 m. grafienė P. Ščiukaitė-Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą; netrukus buvo pastatytas vienuolynas. Buvo sudaryta bažnytinė jurisdika, nurodytos jos ribos: iš vienos pusės teritoriją skalauja Šešupė, iš kitos – nuo miesto malūno iki bravorų – Jevonio upelis, kuris įteka į Šešupę. Fundacijos akte anksčiau buvęs Pašešupio kaimas, vėliau Starapolė, vadinama Marijampolės vardu. Kadangi miesto atsiradimui ir augimui lemiamą įtaką turėjo marijonų vienuolynas, miesto vardas ir kildinamas iš marijonų.
1792-02-23 Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolei Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. Marijampolė realiai tapo miestu bei svarbiu prekybiniu Užnemunės centru.
XIX a. pab.–XX a. pr. Rusijos caro valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, Marijampolė tampa Tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru. Unikalų vaidmenį šiuo laikotarpiu suvaidino Rygiškių Jono gimnazija. Atgimimą žadino P. Arminas-Trupinėlis, P. Kriaučiūnas, J. Basanavičius, J. Jablonskis, V. Kudirka, K. Grinius, J. Matulaitis-Matulevičius ir daug kitų žymių žmonių. Knygnešiai platino draudžiamą spaudą, veikė švietėjiškos „Sietyno”, „Artojų”, „Šviesos” ir kitos draugijos.
Per I ir II pasaulinius karus miestas smarkiai sugriautas. Sovietų okupacijos metais daug gyventojų buvo ištremta į Sibiro lagerius. Vokiečiai 1941 m. sunaikino žydų bendruomenę. Sovietų primestas Kapsuko vardas Marijampolei neprigijo. 1989 m. pirmo Lietuvoje organizuoto referendumo metu miestui sugrąžintas senasis vardas – Marijampolė. Nors miestas išgyveno baisias kaimynų okupacijas, jo gyventojai nesiliovė puoselėti architektūros savitumo, stengėsi išsaugo išlikusį kultūros paveldą ir katalikiškas tradicijas. Atgimimo laikais pradėjo veikti Krikščioniškosios kultūros centras, Marijonų mokykla, Kunigų seminarija, atkurtos religinės bendruomenės ir bažnyčios. 1997-12-18 atkurtas Marijampolės miesto istorinis herbas. Kalbininkui J. Jablonskiui, rašytojui V. Mykolaičiui-Putinui, lietuvybės žadintojui mokytojui P. Kriaučiūnui ir Nepriklausomybės gynėjui R. Juknevičiui pastatyti paminklai, Tauro apygardos partizanų atminimą įprasmino memorialas Vytauto Didžiojo parke.
2009 m. miesto centrą papuošė paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009–2009“, o LDK Vytenio bataliono teritorijoje atkurtas prieškarinis paminklas kunigaikščiui Vyteniui. 2010 m. parke pastatytas paminklas Lietuvos kunigaikščiui Vytautui Didžiajam.

MARŠRUTAI

PASIVAIKŠČIOJIMAS PO MARIJAMPOLĘ


• Pasivaikščiojimas prasideda centrinėje senamiesčio dalyje, J. Basanavičiaus aikštėje. Čia buvo įkurtas Pašešupio kaimas, pirmą kartą paminėtas 1667 m. Tuo metu aplink aikštę stovėjo medinės sodybos, laikui bėgant kaimas išaugo į prekybinį Starapolės miestelį, vėliau tapusį Marijampolės miestu.		• Pro Marijampolės savivaldybės pastatą einame Poezijos parko link ir pasiekiame Marijonų gimnaziją (J. Bendoriaus g. 7), pastatytą 1923 m. istorizmo laikotarpiu.

• Toliau matome klasicistinių formų, stačiakampio plano Marijonų kongregacijos Lietuvos šv. Jurgio provincijos vienuolyną (J. Bendoriaus g. 3), pastatytą apie 1792 m. Jame saugomi grafienės P. Ščiukaitės-Butlerienės ir Marijonų ordino įkūrėjo S. Papčinskio paveikslai. Nuo 1999 m. iki 2005 m. jame veikė kunigų seminarija. Buvo pastatyta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio medinė skulptūra. Vienuolyne veikia Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus. Muziejuje pristatoma puiki ekspozicija supažindinanti su Marijampolės miesto pradžia ir Marijonų vienuolyno istorija nuo įsteigimo iki uždarymo, eksponuojami autentiški dokumentai, meno dirbiniai, bažnytiniai reikmenys dovanoti Marijampolės Marijonų vienuolynui jo fundatorės grafienės Pranciškos Ščiukaitės – Butlerienės. Pagrindinėje ekspozicijoje „Palaimintasis arkiv. Jurgis Matulaitis“ atskleidžiama aktyvi Jurgio Matulaičio – kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato – veikla, sudėtingi gyvenimo įvykiai ir gilus dvasingumas.		• Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – Mažoji Bazilika (J. Bendoriaus g. 1) klasicistinių, neobarokinių formų, dvibokštė, trinavė, pastatyta 1824 m. Joje saugoma altoriai, paveikslai, arnotai. 1934 m. Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje palaidoti palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio palaikai. Pačiame šventoriuje palaidotas Marijonų ordino generolas kunigas V. Senkus, kiti kunigai bei 1831 m. sukilėliai.

• Prezidento K. Griniaus namas (Bažnyčios g. 23). 1902–1914 m. jame gyveno varpininkas, Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius. Dabar šiame name veikia Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus.		• Iš Bažnyčios gatvės pasukę į P. Kriaučiūno gatvę prieiname Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolijos neoklasicistinių formų pastatų kompleksą (P. Kriaučiūno g. 11, 13), statytą XIX–XX a.

• P. Kriaučiūno gatvės gale stovi modernizmo formų Vilkaviškio vyskupijos kurijos pastatas, pastatytas 1934 m. pagal žymaus architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą.		• Keliaujame Vytauto Didžiojo parku ir pasukę į P. Armino gatvę pasiekiame XIX a. įkurtas senąsias miesto kapines. Kapinėse palaidotas laisvės gynėjas R. Juknevičius, perlaidota daug žymių žmonių: tautinio atgimimo žadintojas P. Arminas-Trupinėlis, rašytoja Žemaitė, knygnešiai J. Akelaitis, J. Bliūdžius, J. Kazakevičius, A. Matulaitis ir kt.

• Sovietinio teroro aukų kapai (Varpo g.). Čia būdavo užkasami 1944-1953 m. nukankinti žmonės. 1990 m. pastatyti koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas, kuriame pasodinta įvairių medžių ir krūmų.		• Šešupės slėnyje (netoli Varpo gatvės) 1941 m. sušaudyta 5 090 žydų ir kitų tautybių žmonių.

• Nuo senųjų kapinių pasukę į Vytauto g. prieiname buvusios Mokytojų seminarijos pastatų kompleksą (Vytauto g. 45) ir parką. Tai buvę carinės Rusijos armijos karininkų namai. Mokytojų seminarija įkurta 1919 m. 1944 m. įrengti sovietų karių kapai.		• Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (Vytauto g. 31A). Tai viennavė, vienbokštė, eklektinė, 1888 m. pastatyta buvusi stačiatikių cerkvė. Uždaryta 1944 m. Sunaikinti altoriai, paveikslai, vėliau įrengtas archyvas. 1990-1999 m. atlikti bokšto, varpinės ir stogo dangos, kitų bažnyčios elementų restauravimo ir aplinkos tvarkymo darbai. Šventoriuje 2000 m. atidengta skulptūrinė grupė „Pieta“ (skulptorius J. Narušis).

• Sugrįžę į J. Basanavičiaus aikštę, einame link Kauno gatvės. Už Kultūros centro rūmų stovi Rygiškių Jono gimnazija (Kauno g. 5). Klasicistinių formų pastatas pastatytas 1870 m. Daugelis šios gimnazijos auklėtinių tapo žymiais tautinio atgimimo, visuomenės, valstybės veikėjais, mokslininkais. Kalbininkui Jonui Jablonskiui 1992 m. gimnazijos skvere atidengtas atminimo paminklas (skulptorius P. Aleksandravičius).

Romo Linionio nuotraukos

SPORTAS

Marijampolė turi gilias ir gražias sporto tradicijas. Čia savo kelią pradėjo daug garsių sportininkų, trenerių, sporto organizatorių. Marijampolės savivaldybėje veikia 4 sporto mokymo įstaigos, 33 sporto klubai, 5 viešosios įstaigos, kurių veikla susijusi su kūno kultūra ir sportu. Šiose įstaigose sportuoja per 3 500 marijampoliečių. Šiuo metu Marijampolėje kultivuojama 38 sporto šakos. Kasmet Marijampolėje organizuojami įvairūs tarptautiniai sporto renginiai – galiūnų turnyras „Suvalkijos galiūnas“, tarptautinės engvosios atletikos varžybos „Sūduvos taurės“, karšto oro balionų, automobilių sporto, sunkiosios atletikos, bokso, krepšinio, futbolo, žirgų sporto „Premjero taurės“ varžybos ir kt. 2008 m. Marijampolėje atidarytas daugiafunkcis sporto kompleksas su 6 000 sėdimų vietų futbolo stadionu, sporto maniežu, futbolo treniruočių aikštynu, kuriam vėliau suteiktas „ARVI futbolo arenos“ vardas. Tai pirmas tokio tipo sporto kompleksas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Futbolo stadionas pastatytas pagal visus UEFA nustatytus reikalavimus, kuriame galima vykdyti tarptautines futbolo varžybas.