• Šaltinis „Lino verdenė“
Lino verdenė yra pušynu apaugusios kalvos, kurios aukštis 15–17 m, šlaito apatinėje dalyje, arti Sėtikio ežero (6–10,5 m nuo jo). Aukščio skirtumas tarp šaltinio ir Sėtikio ežero lygio – 0,85 m. Šaltinio absoliutinis aukštis apie 171,2 m. Šaltinis yra krentantis, jo išeiga sutelkta, nemigruoja. Šios išeigos (duburio) ploto ilgis 1,5–1,8 m, plotis 0,45– 0,5 m ir talpinasi pasagos formos baseinėlyje, kuris nuo ežero pusės patvenktas akmenine sienele ir yra 40–47 cm gylio. Dugnas kietas (smėlis su nedideliais rieduliais), daug kur pasidengęs žaliadumbliais ar rudadumbliais. Vanduo iš baseinėlio persilieja per akmeninės sienelės viršų ir nuteka į Sėtikio ežerą 15–20 cm pločio ir apie 8 cm ilgio sekliomis trimis vagomis. Likusi aukštesnė, t. y. virš šaltinio išeigos duburio esanti, sufozinio cirko dalis yra priaugusi vešlios žolės, daug čia želia asiūklių ir kitokių vandens augalų. Šaltinio vanduo skaidrus, bespalvis, bekvapis, jo skonis šiek tiek primena pelkių su geležimi vandenį. Vandens temperatūra siekia +7.50C (1990-08-14), +7.60C (1990-09-11) ir +8.00C (1999-06-03). Žiemą neužšąla. Bendra mineralizacija – 225.4 mg/l. Tai gėlas, vidutinio kietumo, pagal cheminę sudėtį hidrokarbonato magninis kalcio vanduo. Lyginant su gėlo geriamojo vandens kokybės standartais (maksimaliai leistinomis komponentų koncentracijomis), šio šaltinio vanduo turi maždaug 3.3 karto didesnį geležies kiekį. Lino verdenės šaltinio debitas yra 5.88 l/s arba 507,67 m³ per parą. Anksčiau iš šaltinio vanduo veržėsi smarkiau, o sumažėjo po apylinkinių teritorijų melioravimo. Iš lauko akmenų sumūryta nauja 30 cm pločio ir 60 cm aukščio patvankos sienelė ( anksčiau buvo medinė) su 3 latakais viršuje, kurie yra iš bazaltinio pjauto akmens. Sufozinio cirko šlaito apatinė dalis sutvirtinta įspaustais į minkštą gruntą 20-30 cm skersmens rieduliais, kurių diduma yra po vandeniu. Senesni žmonės pasakoja, kad šlaite, aukščiau Lino verdenės, kur yra likusi gana lygi vieta, maždaug prieš 50 metų stovėjo trobelė, kurioje kažkokia moterėlė už pinigus pardavinėjo šaltinio vandenį. Tokiu būdu ji prisitaupė tiek pinigų, jog už juos kažkur nusipirko gerą namą...

• Švenčionių vaistažolių fabrikas
„Švenčionių vaistažolės“ – didžiausia Baltijos šalyse bendrovė, gaminanti vaistus, gydomąsias bei vaistines arbatas ir maisto papildus, – savo produkciją jau pristatė ir užsienio šalių vartotojams. Vaistažolių fabrikas Švenčionyse buvo įkurtas dar 1883 m., tačiau II pasaulinis karas sutrukdė fabriko veiklą, o 1944 m. naciai, traukdamiesi iš Švenčionių, jį sudegino. Fabrikas atsigavo tik 1955-aisiais – tuomet pradėjo veikti pirmasis vaistažolių fasavimo cechas. Per 20 metų fabriko pajėgumas išaugo daugiau negu dvigubai – 1982 metais jau perdirbtos 542 tonos vaistažolių, išfasuotos 427 tonos vaistažolių arbatų. Nors Švenčionių vaistažolių fabrikas buvo vienintelė Sovietų Sąjungos įmonė, gaminanti gydomąsias arbatas, gamybinis fabriko plotas neaugo, apverktinos būklės buvo ir gamybinė įranga – susidėvėjusi ir pasenusi. Fabrikas nebegalėjo patenkinti milžiniškos paklausos, todėl tuometinė Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė fabriką rekonstruoti ir išplėsti. Rekonstrukcija buvo pradėta 1991-aisiais, tačiau politiniai ir ekonominiai pasikeitimai šalyje neleido jos užbaigti. 2000-aisiais įmonę įsigijo kompanija „VIP Progres“. Per dvejus metus buvo pertvarkytas fabriko pastatas, sumontuota pati naujausia Europoje arbatų fasavimo technologinė linija.

• Kochanovkos apžvalgos bokštas
Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Bokšto aukštis 26 m. Važiuojant keliu Švenčionys–Mielagėnai (Nr.4401) 3-ame kilometre posūkis į kairę ir iki bokšto 0,4 km. Pakilus į 26 metrų aukštį atsiveria Bėlio ežero ir Sirvėtos regioninio parko miškų panorama.