Kalvarijos savivaldybė yra pietvakarių Lietuvoje. Ji pietuose ribojasi su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Vilkaviškio rajonu, šiaurėje – su Marijampolės savivaldybe, rytuose – su Lazdijų rajonu. Nuo Kalvarijos iki Lietuvos–Lenkijos sienos perėjimo punkto – 12 kilometrų. Per Kalvariją eina tarptautinė automagistralė „Via Baltica“ (Helsinkis–Varšuva), reikšminga geležinkelio linija Kaunas–Šeštokai–Suvalkai, geri keliai jungia su Lazdijais, Alytumi bei vaizdingomis Vištyčio ežero apylinkėmis.

MUZIEJAI
• Kalvarijos krašto etnografijos muziejus. Jis įkurtas 1963 m. (Kalvarijos gimnazijos patalpose). Šiame muziejuje surinkti vertingi duomenys apie Kalvarijos kraštą, jo istoriją ir žymius žmones. (Kontaktinis asmuo A. Totoris, mob. 8 623 24656).

• Kraštotyros muziejus Akmenynų pagrindinėje mokykloje. Muziejus įkurtas 1988 m. Pagrindinis muziejaus fondas – 940 eksponatų, pagalbinis fondas – 420 eksponatų. Čia sukaupta vertinga kraštotyrinė medžiaga, apimanti mokyklos ir aplinkinių kaimų egzistavimą. (Kontaktinis asmuo A. Babeckas, mob. 8 670 45574).

• Etnografinis muziejus Sangrūdos vidurinėje mokykloje. Įkurtas 1960 m. Surinkta medžiaga apie Sangrūdos apylinkių partizanus, tremtinius, knygnešius, apie archeologinius, gamtinius paminklus, apie buvusius kaimus. (Kontaktinis asmuo V. Silickienė, mob. 8 612 60051).

LANKYTINI OBJEKTAI
• Kalvarijos miesto istorinė dalis – valstybės saugomas urbanistikos objektas, susiformavęs XVII–XX amžiais. Dabartinį vaizdą senamiestis įgavo XIX amžiuje, jis buvo sutvarkytas pagal 1892-aisiais parengtą planą. Miesto istorinės dalies gatvių tinklas yradarniai susijęs su šiek tiek kalvota ir raižyta vietove. Penkių pagrindinių gatvių sankryžoje yra sudėtingos formos aikštė. Urbanistiniame centre vyrauja XIX ir XX amžiaus pradžioje statyti vieno– trijų aukštų mediniai ir mūriniai namai.

• Evangelikų liuteronų bažnyčia primena neilgą laikotarpį (1795–1807), kai Kalvarija su kairiąja Nemuno dalimi priklausė Prūsijai ir čionai atsikėlė šios tikybos žmonių.

• Sinagogų kompleksas Kalvarijos mieste. Originalumu išsiskiria sinagogų ir Talmudo mokyklos kompleksas. Jį sudaro barokinė (vasarinė) ir eklektinė (žieminė) sinagogos bei Talmudo mokykla-rabino namas. XVIII a. pab. barokinė sinagoga – viena vertingiausių mūrinių sinagogų Lietuvoje. Išlikusi pirminė struktūra, formos bei Aron kodešas – spinta toroms laikyti. Restauravimo darbai vykdyti 2003–2004 m. Tai vienintelis iki mūsų dienų išlikęs trijų pastatų kompleksas, turintis 200 metų formavimosi istoriją. Dabar kompleksas priklauso Lietuvos žydų bendruomenei.

• Arklių pašto stotis Kalvarijos mieste pastatyta 1825 m. ir nuo to laiko buvo viena iš arklių keitimo ir paštininkų poilsio, nakvynės ir maitinimo stočių prie Peterburgo–Kauno–Suvalkų–Varšuvos pašto linijos. Dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje esantis stoties pastatų kompleksas tebeturi administracinį ir nakvynės pastatus bei karčiamą.

• Kalvarijos švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia pastatyta 1838–1840 metais, konsekruota 1843-aisiais. Ši mūrinė bažnyčia – romantizmo-istorizmo laikotarpio, joje vyrauja klasicizmui būdingos formos. 1902 metais bažnyčia praplatinta, jai pristatytos šoninės navos, bokštai. 1948 metais bažnyčia dar kartą suremontuota. Bažnyčioje saugomi šeši vertingi XIX amžiaus paveikslai.

• Kampinių piliakalnis – greta tarptautinės automagistralės „Via Baltica“. Piliakalnis – puiki vieta apžvelgti apylinkes. 

• Papiliakalnių piliakalnis šiauriniame aikštelės krašte 1944 m. iškastas apkasas. Aikštelės rytinėje pusėje stovi 1994 m. pastatytas paminklas 1944 m. spalio mėnesį žuvusiems 131 pėstininkų divizijos 432 pulko vokiečių kariams atminti. Piliakalnis apaugęs pušimis.

• Kačergų kalnas (225 m aukštis) – stūkso pačiame Lietuvos–Lenkijos pasienyje. Čia pat esantis apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabus Lietuvos ir Lenkijos kraštovaizdis.

• Deivoniškių koplyčia su kryžiumi. Šalia teka šaltinėlis. Dar XIX a. ši vieta laikyta šventa. Užfiksuota stebuklingų pasveikimų besilankantiems čia.

• Kalvarijos kultūros ir poilsio parkas. Šis parkas maždaug nuo 1891 m. yra minimas kaip Karališkasis sodas, susiformavęs kaip poilsio ir rekreacijos zona miesto pietvakarių dalyje, į vakarus nuo plento į Suvalkus, prie Šešupės upės tilto. 1935 m. pastatytas paminklas Lietuvei Motinai, kuris okupacijos metais buvo nugriautas, o 1989 m. Kalvarijos kultūros ir poilsio parke atstatytas.

LAISVALAIKIS
• Orijos, Jurgežerių vandens telkiniai bei Šešupės upės užtvanka ties Kalvarija tapo poilsinio turizmo traukos centru. Karštomis vasaros dienomis miesto gyventojus ir svečius traukia poilsiavietė Kalvarijos pakraštyje, kurioje yra Šešupės užtvanka, krentantis vanduo, poilsio parkas, paplūdimys, žaidimų aikštelės. Poilsiavietėje prie Orijos ežero poilsiautojams siūloma sutvarkytos maudymosi vietos, vandens dviračių nuoma. Ežeras yra kairėje kelio Kalvarija–Suvalkai pusėje.

• Vasaros poilsio stovykla „Gintaras“ įsikūrusi Jurgežerių šile prie Jurgežerių tvenkinio. Tvenkinys yra dešinėje kelio Kalvarija–Vištytis pusėje.